Lietuvos muzikų rėmimų fondas
Lietuvos muzikų rėmimų fondas

ALMA MATER MUSICALIS


2017-02-06 18 val.

Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje

MOKINIAI – MANO GYVENIMO DALIS
Vakaras, skirtas Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato 
smuikininko RAIMUNDO KATILIAUS gimimo 70-osioms metinėms

 Vilniaus dailės akademijos rektoriaus prof. AUDRIAUS KLIMO žodis

  Smuikininkai – prof. R. Katiliaus buvę studentai:
    RASA VOSYLIŪTĖ (koncerto meno vadovė)
    INGRIDA ARMONAITĖ
    DARIUS DIKŠAITIS
    INGA GYLYTĖ
    ZBIGNEVAS LEVICKIS
    AIDAS STRIMAITIS
    DALIA SURAUČIŪTĖ
    MONIKA VASILIAUSKAITĖ 
EGLĖ VOSYLIŪTĖ (fortepijonas)
 
Programoje L. van Beethoveno kūriniai
 
„Nėra didesnės laimės jauno žmogaus gyvenime, kaip rasti gerą mokytoją. Tokia laimė kiekvieną iš mūsų ir aplankė. Dabar, prabėgus laikui, dar aiškiau suprantu – turėjom tikrą deimantą, absoliučiai pasišventusį menininką. Manau, kad kiekvienas
jo mokinys sąžiningo darbo, sąžiningų poelgių mokyklą išsinešė į savo gyvenimo kelionę.
Beethoveno sonatas pasirinkom groti neatsitiktinai. Mano akimis, Katilius ir Beethovenas turėjo daug bendro. Ugningi charakteriai, nesitaikstymas su neteisybe ir nepaprasto jautrumo siela – žvilgsnis į kosmosą, žvaigždes, nepasiekiamą horizontą... Kaip jis sakydavo –„išeit į sceną ir sugrot visą koncertą yra lengviau, nei išeit kelioms minutėms, porą garsų miauktelt, nespėjus apsiprast ir baigt“. Todėl pasirinkom sunkesnį uždavinį, kuris jam būtų patikęs, sugrot po mažą gabalėlį, padovanot jam skirtingų gėlių puokštę.
Mielasis profesoriau, tikimės, kad girdėsit iš aukštybių mūsų muziką, ji skirta Jums…“
                                                                                                                                                    R. Vosyliūtė
 
„Mokiniai – mano gyvenimo dalis. Jie – mano draugai, priešai, kolegos. Stengiuosi pagal savo galimybes kiekvienam padėti. Toks yra gyvenimas.“ Taip kalbėjo Raimundas Katilius. Būdamas maksimalistas iš studentų jis reikalavo daug, vidutinybių nepateisino, nes, anot smuikininko, tai – žmonių tingėjimas ir nenoras norėti išspausti iš savęs maksimumo. Pats dirbdamas nuo ryto iki vakaro, neskaičiuodamas laiko, pamiršdamas savaitgalius (jau nekalbant apie ilgesnes atostogas), R. Katilius tikėjosi ir tikėjo, kad tokie bus ir jo mokiniai. Ir buvo.
„Studentai R. Katilių dievino. Jis buvo didelė mūsų pasaulio dalis, daug kam atstojo tėvą”, – prisiminimais dalijasi smuikininkė Rasa Vosyliūtė. Iš tiesų R. Katiliui studentai galėjo paskambinti vakare, pasiguosti ir pasidžiaugti, pasipasakoti ir paklausti patarimo, žinodami, jog visada sulauks atsakymo, be užuolankų ir „cukraus“ – visada tiesaus ir nevyniojant žodžių į vatą. Galbūt dėl tokio glaudaus ryšio su mokytoju jau dešimtmetį studentų iniciatyva kasmet rengiami Raimundo Katiliaus atminimui skirti koncertai. Smuikininkas yra sakęs: „Tik koncerte, klausantis atlikėjo, galima išgirsti autentišką jausmą.
Tuo, jausminiais pojūčiais, ir remiasi kurdamas dailininkas, kompozitorius, muzikas. Koncertai visada bus reikalingi žmogui.“
M. Celiešiūtė „Raimundas Katilius. Kulminacija tęsiasi“, Vilnius: Versus aureus, 2010.
 
 
„Kiekvienas naujai grojamas kūrinys – nervinės, fizinės įtampos kulminacija. Išeidamas į sceną niekad nežinau, kas bus.“
„Bet kuri kūrybinė profesija yra kaip tas horizontas, tas nepasiekiamas kraštas, kurio privalai kasdien siekti. Nes jei tu pasieksi, kas yra užbrėžta, būsi žlugęs.“  
                                                                                                                                                      R. Katilius
 
Raimundas Katilius – smuikininkas virtuozas, šiuolaikinės lietuvių smuiko muzikos interpretatorius, pedagogas. Baigė Maskvos konservatoriją (I. Bezrodno kl.), aspirantūrą. 1971-1975m. griežė Maskvos filharmonijos styginių kvartete.
Nuo 1975 m. Lietuvos konservatorijos pedagogas, docentas (1984), profesorius (1989). Išugdė apie 60 mokinių, tarp jų –
J. Alymova, M. Švėgžda von Bekkeris, I. Belickaitė, L. Binderis, D. Bidva, D. Dikšaitis, Z. Levickis, A. Strimaitis,
D. Suraučiūtė, R. Vosiliūtė ir kt. Koncertavo kaip solistas ir kamerinių ansamblių artistas. Grojo su pianistais L. Dorfmanu,
G. Vainberg-Tatz, P. Geniušu, Europos, Amerikos, Azijos, Afrikos šalyse su simfoniniais ir kameriniais orkestrais.
1995 m. pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 1998 m. apdovanotas LDK Gedimino 3 laipsnio ordinu. 
2000 m. balandžio 4 d. mirė scenoje, grieždamas M. Ravelio Sonatą smuikui ir fortepijonui koncerte Bad Kissingene (Vokietija).
--------------------------------------------------------------------------




Visi koncertai
© 2024 Lietuvos muzikų rėmimų fondas, A. Goštauto g. 2-41, 01104 Vilnius, tel. 2613171, el. p. fondas@lmrf.lt | sprendimas: Webtemple