Lietuvos muzikų rėmimų fondas
Lietuvos muzikų rėmimų fondas

Bendrija ATGAIVA

Draugystės ambasadoriai tapo pavyzdžiu ne tik Lietuvai, bet ir Europai

“Tai nebuvo tik kelionė ar nuotykis. Tai buvo kur kas daugiau – patirtis ir išgyvenimai, kuriuos, esu tikra, kiekvienas iš mūsų dar ilgai nešiosimės širdyje. Ir gal tik po kurio laiko suprasime, kiek vienas iš kito išmokome“, - įsitikinusi socialinės akcijos „Draugystė veža“ idėjos autorė ir organizatorė, viena iš „Baltijos ugdymo centro“ partnerių Žydrė Gedrimaitė. Ji, kartu su penkiomis „Draugystė veža“ nugalėtojų poromis vos prieš kelias dienas grįžo iš kelionės LDK keliais, kurios galutinis tikslas buvo Kijeve vykęs „Eurovizijos“ dainų konkursas.

 

Spalvinga komanda

Šiemet Draugystės ambasadoriais tapo pasvalietės Ieva Tamašauskaitė ir negalios paženklinta Neringa Venslovaitė, cerebriniu paralyžiumi sergantis Donatas Lideikis ir jo beveik pusę amžiaus vyresnis senelis bei geriausias bičiulis Juozas Mituzas iš Šiaulių, taip pat cerebrinio paralyžiaus paženklintas aštuoniolikmetis Izidorius Vasiliauskas ir jo bičiulis Laurynas Grainys iš Ukmergės, vežimėlyje įkalinta rokiškietė Vaida Vilkaitė ir šaunioji trijų puikių dukrų mama Daiva Morkūnaitė-Šmitienė iš Kauno, nuo gimimo nematantis ir dar cerebriniu paralyžiumi sergantis, tačiau nepagaunamas, tarsi gyvsidabris Martynas Vitkus ir jo bičiulė Ieva Variakojytė-Reynshtrom iš Kauno.

Taigi, vėjuotą gegužės rytą iš Vilniaus link Ukrainos sostinės pajudėjo spalvinga kompanija. Visų pirma keliauninkams reikėjo susipažinti, tad greitai ėmė megztis naujos draugystės. Nenuorama Martynas iškart tapo kompanijos siela ir užsitarnavo „pirmininko“ pravardę. Vos tik oras apsiniaukdavo, visi imdavo šaukti, kad Marčiui reikia duoti saldainių ar šiaip ko valgyti, tada pasirodys saulė.

Dėl nuostabaus sugebėjimo visus priversti žaisti gaudynių linksmasis Izidorius gavo „pagauk“ pravardę, o Vaidą ilgainiui visi ėmė vadinti „nepatogu“, mat rokiškietė kuklindavosi, kai vyrams tekdavo ją panešėti ant rankų.

 

Draugystė ir stebuklai

Per šešias dienas socialinės akcijos “Draugystė veža” laimėtojai įveikė  virš 2500 km, aplankė šlovingą Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės istoriją menančias Balstogės, Lucko, Liublino, Nesvyžiaus, Myro, Lydos ir Naugarduko  pilis, daugybę cerkvių ir bažnyčių. Vienose tiesiog grožėjosi architektūra, o kitose patyrė tikrų stebuklų.

Garsiojoje Kijevo šv. Vlodimiro cerkvėje prie lietuvių priėjo močiutėlė ir primygtinai pasiūlė pasimelsti koplyčioje, kur palaidoti stačiatikių šventosios Varvaros palaikai. Atėjęs šventikas atrakino po stiklu saugomas relikvijas ir,  glausdamas prie jų galvas, laimino kiekvieną keliauninką. Emocijos buvo tokios stiprios, kad jų suvaldyti tiesiog buvo neįmanoma – jausmai prasiveržė ašarų upeliais, kurių nesigėdijo nei moterys, nei vyrai.

Ne mažiau stiprios emocijos lietuvius užvaldė ir Maidane bei šalia Golgota praminto tilto, kur iki šiol menamas už savo šalies laisvę gyvybes paaukojusių ukrainiečių atminimas.

Jautrus, suvilgytas ašarų buvo ir „Draugystė veža“ laimėtojų susitikimas su Lietuvai “Eurovizijos” konkurse atstovavusia grupe “Fusedmarc”. Skubėdami į pusfinalio pasirodymą Viktorija ir Denisas vis dėlto rado laiko savo ištikimiausiems sirgaliams ir paprastas susitikimas virto nuoširdžios draugysės pradžia.

Užtat vakare, sirgdami už saviškius, Draugystės ambasadoriai tiesiog prarado balsus. Ir buvo visai nesvarbu, kad „Fusedmarc“ į finalą nepateko – visi jautėsi nugalėtojais. Jau vien dėl to, kad, nepaisydami visą gyvenimą lydėjusių išbandymų, jie pateko į Kijevą ir gyvai klausėsi didžiausiame Europos muzikiniame renginyje dalyvavusių atlikėjų!

 

Pamokos visiems

Kad ir kokiame idealiame pasaulyje norėtume gyventi, visi žinome, kad neįgaliam žmogui keliauti nėra paprasta, todėl nedaug kas ryžtasi išbandymams. Dėl šios priežasties ne vienam Draugystės ambasadoriui ši kelionė buvo pirmoji gyvenime. Kitiems tai buvo pirmas kartas, kai jie leidosi į nuotykį be artimųjų – mamų, tėčių, senelių ir tetų.

Bet ne mažiau naujų patirčių išvyka į Kijevą padovanojo ir sveikiesiems kelionės dalyviams. Vieni sutiko naujų draugų, kiti savyje atrado netikėtų savybių.

„Ačiū Jums už tokį puikų vaiką, - grįžusi į Vilnių aštuoniolikmečio Izidoriaus mamai dėkojo Daiva Morkūnaitė-Šmitienė. – Šios kelionės metu jis man buvo mokytojas, kurio pamokas prisiminsiu ilgai.“

Kaunietė Ieva Variakojytė-Reynshtrom prisipažino galvojusi, kad į kelionę važiuoja tiesiog padėti bičiuliui Martynui įveikti kliūtis ir nesitikėjo, kad patirs tiek nuotykių, įspūdžių bei emocijų. O štai pasvalietės Ievos jausmai prasiveržė tik grįžus į namus – supratusi, kad kelionė baigėsi, mergina negalėjo sulaikyti ašarų.

Vos per šešias dienas patirti nuotykiai ir emocijos taip suartino keliauninkus, kad išsiskirdami jie jautėsi pažįstantys vienas kitą jau labai seniai. Todėl labai simboliškai skambėjo Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio akcijos „Draugystė veža“ dalyviams ištarti žodžiai: „Dėkoju už jūsų draugystę. Labai džiugu, kad ta draugystė tampa pavyzdžiu visai Lietuvai. Kai mūsų visuomenė tokia susiskaldžiusi, jūs – gražus pavyzdys, kaip būti kartu.“

 

Kelionė baigėsi, draugystė - ne

Prie jau antrus metus vykstančios socialinės akcijos  organizavimo šiemet prisijungė ir Neįgaliųjų reikalų departamentas prie SADM. Jo direktorė Asta Kandratavičienė džiaugėsi, kad „Draugystė veža“ ne tik mažina atskirtį tarp neįgaliųjų ir ligos nepaliestųjų, bet ir įrodo, kad Lietuvoje gyvenantiems žmonėms rūpi, kokioje visuomenėje gyvename patys ir kokį paveldą paliksime savo vaikams.

Jai antrino ir projekto idėjos autorė.

„Man buvo be galo džiugu patirti, kad yra daugybę gerų žmonių, be kurių šis projektas nebūtų įgyvendintas. Kiekvieną kelionės dieną gražiu žodžiu minėjome socialinę įmonę „BSS grupė“ ir jos direktorių Aurelijų Budrį, kuris aprūpino dviem autobusiukais ir kuru. Kelionių agentūros „Superkeliones.lt“ direktorius padėjo organizuoti išvyką, pats nuolat sekė įvykius ir žaibiškai išspręsdavo iškilusias problemas. „Audimo“ vykdančiosios direktorės Vestos Krungolcienės dėka Kijeve pasipuošėme olimpiniais Lietuvos rinktinės marškinėliais ir jautėmės tikra komanda. Neįsivaizduoju, kiek laiko būtume sugaišę pasieniuose, jeigu ne Lietuvos ambasadoriaus Ukrainoje Mariaus Janukonio ir Baltarusijos Ambasados Lietuvoje pagalba. Beje, pastarosios darbuotojų rūpesčiu visuose Baltarusijos muziejuose ir pilyse mus lydėjo vyrukai, šalia atsirasdavę tuomet, kai labiausiai reikėdavo pagalbos“, - pasakojo „Baltijos ugdymo centro“ partnerė Ž.Gedrimaitė.

Kupina įspūdžių kelionė į Kijevą baigėsi vėlų sekmadienio vakarą, tačiau socialinės akcijos dalyvius sujungusi draugystė tęsiasi ir toliau. Draugystės ambasadoriai turi nemažai planų, kaip mažinti visuomenės atskirtį, tad greitu laiku apie jų darbus dar išgirsime.

----------------------------------------------------------------------

 

Neįgaliųjų teisių konvencija

LR Seimas 2010.05.27 priimtu Įstatymu Nr. XI-854 ratifikavo
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvenciją, priimtą 2006.XII.13

30 straipsnis
Dalyvavimas kultūriniame gyvenime, aktyvus poilsis, laisvalaikis ir sportas
1. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, pripažįsta neįgaliųjų teisę lygiai su kitais
asmenimis dalyvauti kultūriniame gyvenime ir imasi visų atitinkamų priemonių, kad
užtikrintų, jog neįgalieji:
a) turėtų galimybę prieinamomis formomis pasinaudoti kultūrine medžiaga;
b) turėtų galimybę prieinamomis formomis žiūrėti televizijos programas, filmus, teatro
spektaklius ir dalyvauti kitokioje kultūrinėje veikloje;
c) turėtų galimybę dalyvauti kultūriniuose renginiuose ar gauti kultūros paslaugas,
pavyzdžiui, teatrų, muziejų, kino, bibliotekų ir turizmo paslaugas, ir, kiek tai yra įmanoma,
turėtų galimybę lankyti paminklus ir nacionalines kultūros vertybes.
2. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų priemonių, kad suteiktų
neįgaliesiems galimybę lavinti ir panaudoti savo kūrybines, menines ir intelektines galias ne
tik jų pačių labui, bet ir visai visuomenei turtinti.
3. Valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi atitinkamų veiksmų pagal tarptautinę teisę,
kad užtikrintų, jog įstatymuose dėl intelektinės nuosavybės apsaugos nebūtų nepagrįstų ar
diskriminuojančių kliūčių neįgaliųjų galimybei gauti kultūrinę medžiagą.
20
4. Neįgalieji lygiai su kitais asmenimis turi teisę į savo konkretaus kultūrinio ir
kalbinio tapatumo pripažinimą, įskaitant gestų kalbą ir kurčiųjų kultūrą.
5. Siekdamos suteikti neįgaliesiems galimybę lygiai su kitais asmenimis dalyvauti
rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje, valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi
atitinkamų priemonių:
a) skatinti ir raginti neįgaliuosius kuo plačiau dalyvauti bendro profilio sporto veikloje
visais lygmenimis;
b) užtikrinti neįgaliųjų galimybę organizuoti, plėtoti ir dalyvauti jiems skirtoje sporto
ir rekreacinėje veikloje ir šiuo tikslu skatinti atitinkamą parengimą, mokymą ir išteklių
suteikimą lygiai su kitais asmenimis;
c) užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę patekti į sporto, rekreacinius ir turizmo
objektus;
d) užtikrinti, kad neįgalūs vaikai turėtų vienodas galimybes su kitais vaikais dalyvauti
žaidimuose, rekreacinėje, laisvalaikio ir sporto veikloje, įskaitant tokią veiklą mokyklų
sistemoje;
e) užtikrinti, kad neįgalieji turėtų galimybę gauti paslaugas asmenų, organizuojančių
rekreacinę, turizmo, laisvalaikio ir sporto veiklą.

--------------------------------------------------------------------------------------------------------
--------------------------------------------------------------------------------------------------------

Ben­dri­ja „At­gai­va” įkur­ta 2000-ai­siais me­tais. Ben­dri­jos pre­zi­den­te iš­rink­ta Lie­tu­vos ak­lų­jų ir sil­pna­re­gių są­jun­gos na­rė, pro­fe­sio­na­li dai­ni­nin­kė Onu­tė Ma­tu­se­vi­čiū­tė. Nuo 2007 m. prezidentė - žurnalistė Jadvyga Godunavičienė.

Ben­dri­ja „At­gai­va” yra Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­do ir ne­įga­lių­jų žmo­nių įkur­ta sa­va­no­riš­ka, sa­va­ran­kiš­ka vi­suo­me­ni­nė, na­rius tu­rin­ti, ne pel­no or­ga­ni­za­ci­ja, vie­ni­jan­ti žmo­nes su ne­ga­lia, jų šei­mų na­rius ir svei­kuo­sius me­ni­nės kū­ry­bos, kul­tū­ri­nei, švie­čia­ma­jai veik­lai. Ben­dri­ja pe­rė­mė Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­do vyk­dy­tos pro­gra­mos „At­gai­va” funk­ci­jas.

Fon­das už kul­tū­ri­nę pro­gra­mą, vyk­dy­tą In­va­li­dų me­tais (1996 m.) yra pel­nęs Sei­mo pir­mi­nin­ko Vytauto Land­sber­gio pri­zą, o už Pa­gy­ve­nu­sių žmo­nių me­tų (1999 m.) pro­gra­mą – So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nist­rės Irenos De­gu­tie­nės pa­dė­ką.

Ben­dri­ja „At­gai­va” kar­tu su Lie­tu­vos mu­zi­kų rė­mi­mo fon­du ren­gia kon­cer­tus, mu­zi­kos šven­tes ne­įga­lie­siems, pen­si­ninkams baž­ny­čio­se, glo­bos ir slau­gos na­muo­se, li­go­ni­nė­se, pen­sio­na­tuo­se. Kas­met spa­lio–lap­kri­čio mė­ne­siais ren­gia­ma rudens muzikos šventė ne­įga­lie­siems „Esame drauge".

Informaciją apie rengiunius resite puslapyje „Koncertai" ir pagal programas puslapiuose: „Alma Mater musicalis", Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu", „Dainuoju Lietuvą", „Esame drauge", „Menų svetainė neįgaliems vaikams ir jaunimui", „Mūsų miesteliai", „Muzikos žvaigždės ir žvaigždutės", „Stasio Vainiūno namai", „Sugrįžimai".

Lietuvos muzikų rėmimo fondas, o vėliau „Atgaivos“ bendrija jau aštuonioliktus metus vienija neįgaliuosius ir sveikuosius meninei kūrybai, kultūrinei veiklai, padeda atsiskleisti jų gabumams, sukviečia pabūti drauge, padeda neįgaliesiems žmonėms daugiau sužinoti, pamatyti, patirti. Neatsitiktinai toks bičiuliškas bendravimas Fondo ir „Atgaivos“ bendrijos renginius bei programas apjungia ir įvardija vienu pavadinimu – ESAME DRAUGE.

Gražia tradicija tapo Rudens muzikos šventės neįgaliesiems, jų pakvietimas nemokamai lankytis LMRF ir „Atgaivos“ koncertinių programų „Alma mater musicalis“ (Vilniaus universiteto šv. Jonų bažnyčioje), „Sugrįžimų“ koncertuose, sakralinės muzikos valandose Vilniaus arkikatedroje bazilikoje. Labai laukiama Fondo programa „Mūsų miesteliai“, kuri sudaro galimybes net tolimiausiuose regionuose gyvenantiems žmonėms su negalia pasidžiaugti tauria muzika, išgirsti žymiausius mūsų šalies atlikėjus.

Viena labiausiai neįgalių žmonių lankomų vietų Vilniuje yra Stasio Vainiūno namai, kur kiekvieną savaitę rengiami „Trečiadienio vakarai“. Prie S.Vainiūno  namų jau kelinti metai veikia Menų svetainė. Joje profesionalūs mokytojai ugdo negalią turinčių vaikų meninius sugebėjimus, padeda pasirengti koncertams, surengti savo darbų parodas.

Jau aštuntą vasarą Druskininkuose rengiamas tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K. Čiurlioniu“ taip pat kaip ir kasmet maloniai kviečia druskininkiečius ir kurorto sveikatingumo centruose besigydančius ir besiilsinčius  žmones su negalia nemokamai lankytis visuose Festivalio renginiuose. Tikime, kad koncertai, parodos, sakralinės muzikos valandos atvers galimybę pasisemti dvasinės atgaivos, pajusti meno didingumą, pabūti drauge.

2010 metus Europos Sąjunga paskelbė kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Tad tegul šie metai tampa mūsų visų – sveikų ir su negalia žmonių bendrų darbų ir siekių, sprendžiant socialines problemas ir turtinant dvasinį gyvenimą, metais.

Maloniai kviečiame visus į meno šventę Druskininkuose, taip pat į koncertus Senojoje Varėnoje ir Liškiavoje bei linkime malonių įspūdžių.
Festivalio direktorė Genovaitė Šaltenienė

----------------------------------------     ----------------------------------------     ----------------------------------------   


Per 2010 m. „Atgaivos“ bendrija ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas surengė 200 renginių neįgaliesiems: „Sugrįžimų“ festivalio – 15, tarptautinio menų festivalio "Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu" - 54, ciklų: „Sekmadienio muzika“– 8, „Alma Mater musicalis“ – 7, „Mūsų miesteliai“ – 15 ir kt.

Minėti renginiai vyko 20 savivaldybėse: Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Druskininkų, Kaišiadorių, Elektrėnų, Pasvalio, Varėnos ir kt. 

Renginiuose dalyvavo per 9000 neįgaliųjų, iš jų 400 neįgalių vaikų.

Šiems renginiams išleista 70000 Lt.
Iš Neįgaliųjų reikalų departamento gautos lėšos buvo naudojamos pagal patvirtintą sąmatą: apmokėjimas specialistams pagal autorines ir atlygintinų paslaugų sutartis - 63,71 tukst Lt, ryšių paslaugos - 1,3 tūkst. Lt, transporto išlaidos - 2,4 tūkst. Lt, patalpų eksploatavimo išlaidos - 2,34 tūkst. Lt, komandiruotės ir projektų dalyvių kelionių faktinės išlaidos - 0,25 tukst. Lt.   Iš viso 70,00 tūkst. Lt.

----------------------------------------     ----------------------------------------     ----------------------------------------   

Per 2009 m. „Atgaivos“ bendrija ir Lietuvos muzikų rėmimo fondas surengė 170 renginių neįgaliesiems: „Sugrįžimų“ festivalio – 15, tarptautinio menų festivalio "Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu" - 50, ciklų: „Sekmadienio muzika“– 8, „Alma Mater musicalis“ – 7, „Mūsų miesteliai“ – 15 ir kt.

Minėti renginiai vyko 21 savivaldybėje: Vilniaus, Kauno, Marijampolės, Šiaulių, Elektrėnų, Druskininkų, Vievio; Vilniaus, Alytaus, Anykščių, Biržų, Birštono, Prienų, Kaišiadorių, Kauno, Lazdijų, Pakruojo, Radvilišikio, Širvintų, Varėnos, Joniškio rajonuose. 

Renginiuose dalyvavo per 9000 neįgaliųjų, iš jų 400 neįgalių vaikų.

Šiems renginiams išleista 80000 Lt.
Iš Neįgaliųjų reikalų departamento gautos lėšos buvo naudojamos pagal patvirtintą sąmatą: apmokėjimas specialistams pagal autorines ir atlygintinų paslaugų sutartis - 74,4 tukst Lt, ryšių paslaugos - 1,4 tūkst. Lt, trnsporto išlaidos - 1 tūkst. Lt, komandiruotės ir projektų dalyvių faktinės išlaidos - 0,1 tūkst. Lt, patalpų eksploatavimo išlaidos - 3,1 tūkst. Lt. Iš viso 80 tūkst. Lt.

----------------------------------------     ----------------------------------------     ----------------------------------------   

Renginiai skelbiami internetinėje svetainėje (www.lmrf.lt), per Lietuvos radiją, Lietuvos televiziją (bėgančia eilute), laikraščiuose: „Bičiulystė", „Lietuvos rytas“, „Respublika“, „Lietuvos žinios“, „Vilniaus diena", „Literatūra ir menas“, „7 Meno dienos“, Druskonis", „Druskininkų naujienos", „15 min" ir kt.

Maloniai kviečiame į visus Festivalio koncertus neįgaliuosius gyvenančius Druskininkuose, taip pat atvykusius į kurortą gydytis ar pailsėti. Jums, Jūsų šeimoms arba Jus lydintiems asmenims į visus Festivalio renginius įėjimas nemokamas.

----------------------------------------     ----------------------------------------     ----------------------------------------    

Tradicinis septintasis tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu 2009“, kurį rengia Lietuvos muzikų rėmimo fondas ir Druskininkų savivaldybė, skirtas Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui, druskininkiečius ir kurorto svečius į savo renginius šįmet kviečia nuo birželio 27 dienos iki rugsėjo 22 dienos.

Festivalio programoje – 40 įvairių žanrų profesionaliojo meno renginių, kurie leis dar geriau pažinti ir suprasti M.K.Čiurlionio kūrybinį palikimą, pajusti jo neblėstančią įtaką šiandienos menininkams ne tik Lietuvoje, bet ir plačiajame pasaulyje, praturtinti Druskininkų kultūrinį gyvenimą.

Festivalio renginiuose dalyvaus per 200 žinomų Lietuvos ir užsienio šalių muzikos atlikėjų – iki 100 solistų, du chorai, du orkestrai, styginių kvartetai ir kiti. Šiame festivalyje, kaip ir ankstesniuose, muzika bus siejama su kitomis meno šakomis (daile, literatūra), pristatomi gerai žinomi atlikėjai ir jaunieji talentai, daug dėmesio skiriama fortepijono, vargonų, smuiko muzikai, vyks vokalinės muzikos koncertai.

EGLĖS, DRAUGYSTĖS sanatorijų, SPA VILNIUS SANA salėse skambės kamerinė muzika, meninis žodis, vyks autoriniai kūrybos vakarai. Bus surengtas sakralinės muzikos valandų ciklas „Čiurlioniškąją stygą palietus“. Liepos – rugpjūčio mėnesiais kiekvieną sekmadienį sakralinės muzikos klausysimės Druskininkų švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje. Sakralinės muzikos valandos bus surengtos ir Senosios Varėnos bei Liškiavos bažnyčiose. V.K. Jonyno galerijoje veiks dailininko iš Estijos tapybos kūrinių, o Druskininkų M.K. Čiurlionio muzikos mokykloje – Druskininkų moksleivių rašinių bei piešinių parodos čiurlioniškąja tematika.

Liepos 31 - rugpjūčio 6 dienomis gausi renginiais vyks M.K. Čiurlionio studijų savaitė, o jos metu – konferencija „Čiurlionis ir pasaulis“, į kurią rinksis žymūs M.K. Čiurlionio muzikos, dailės ir literatūrinio palikimo tyrinėtojai ir puoselėtojai iš Danijos, Estijos, Ispanijos, JAV, Norvegijos ir Lietuvos. Konferencijos pranešimus ir diskusijas keis naujų leidinių ir kino filmų apie didįjį menininką ir jo šeimą pristatymas. M.K. Čiurlionio kūrinius atliks žinomi muzikai iš JAV, D.Britanijos, Norvegijos, Austrijos, Vokietijos, Lietuvos.

Gamtos grožis ir meninė kūryba neatsiejami. Todėl festivalio renginiai vyks gražiausiose Druskininkų lauko erdvėse bei gamtos prieglobstyje: Pradžios šventė – prie Druskonio ežero ir Druskininkų miesto muziejaus terasoje, Miško muziejuje GIRIOS AIDAS – diskusija apie Druskininkų krašto gamtos įtaką kūrėjams ir lietuvių liaudies tradicijoms bei įvyks nuotaikinga Druskininkų folkloro kolektyvų popietė.

Smuiko muzikos šventė druskininkiečius ir kurorto svečius kvies prie paminklo Lietuvai „Mindaugas“, į muziejų bei sanatorijų sales.

Keturioliktą kartą bus surengta jaunųjų smuikininkų meistriškumo mokykla. Jaunieji muzikai visą savaitę rengs koncertus druskininkiečiams ir kurorto svečiams.

Visų Festivalio koncertų repertuare bus skiriamas dėmesys M.K. Čiurlionio ir jo amžininkų, artimų jam savo dvasia, kūrybai. Festivalio programoje garbingą vietą ras iškilių Lietuvos muzikų – S.Vainiūno, J.Gaidelio, A.Mikulskio, B.Budriūno, kurių šimtąsias gimimo metines minime šįmet, kūryba.

VII tarptautinis menų festivalis „Druskininkų vasara su M.K.Čiurlioniu“
vyko 2009 m. birželio 27 - rugsėjo 22 d.

2009 m. bukletas


Informacijos apie festivalio renginius ieškokite:
svetainėse  www.lmrf.lt,  www.druskininkai.lt
savaitraščiuose „Druskonis“, „Druskininkų naujienos“ir kt. leidiniuose
----------------

© 2017 Lietuvos muzikų rėmimų fondas, A. Smetonos g. 8-3, Vilnius 01115, tel. 2613171, el. p. fondas@lmrf.lt